apveikti

apveikti
apveĩkti, -ia (àpveikia), àpveikė 1. tr. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apveĩkę, galim pailsėt Rmš. Darbo daug – darbų neapveikiù Rk. | refl. Ad: Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį Dv. Skaudžiai apsiveiksiù Dv. 2. tr. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius (pavardė) savo lauką apveĩkia ir gamina puodus Dv. 3. tr. BzF196, LB226, K, Kel1881,40, Vd, V.Kudir, LL158, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vlkv, Trk, Šln įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apveĩksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? J. Ar tu mane apveĩktum, įveiktum, nuveiktum? J.Jabl. Kol vaiką àpveiki, duok (perk) Krš. Mes ją apveĩksme, pamatyste Btg. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apveĩkt, surišt, o vaikai neapveĩks jo Slk. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apveĩkdavo Nmk. Apveikt priešą ar mirt … ketinam RD211. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau BsMtII248(Klvr). Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia S.Nėr. Ale čia anus (nedraugus) rado ir apveikė Ns1850,2. ║ kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs Ns1843,3. 4. intr., tr. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam Mrj. ║ tr. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais Šts. ║ tr. Šts pajėgti suvalgyti. 5. tr. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito LC1883,10. \ veikti; apveikti; atveikti; daveikti; įveikti; išveikti; paišveikti; nuveikti; paveikti; parveikti; perveikti; pieveikti; praveikti; priveikti; suveikti; užveikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • apjoti — tr. 1. aplinkui apkeliauti raitam: Apjojo bernelis aplinkui dvarą TDrV1. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio su kalaviju nesukaposi rš. | Apjoju arklį (pratinu arkliui odą bejodamas) SD230. ^ Viena subine devynis jomarkus neapjosi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkariauti — tr. apveikti, nugalėti, nukariauti: Ana apkariãvo didumą žemės susiedo savo J. Moabitus neturi apkariauti CI272. Aš tą karalių viens apkariaučia BsPIV81. Žiūrėsim, katras katrą apkariaũs Skr. Nelaiminga motyna, kurios vaikus buvo apkariavę ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkasti — apkàsti, àpkasa, àpkasė tr. 1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą apìkasė Slm. | refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč. | prk.: Jie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaužti — tr. 1. Š šiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės aplaužtos, viršūnėlė nulaužta? (d.) Nč. 2. K, NdŽ aplink nulaužti. 3. atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: Jūs geriau aplaužkit, kad mažiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaužyti — tr. K, Š; SD198 1. dalį ar didumą nulaužioti: Šakų didumą aplaužiau J. Ant stalo guli aplaužytas duonos kepalėlis rš. Mostagavo rankomis kaip aplaužytas malūnas sparnais rš. | refl. K. 2. aplamdyti, apveikti: Drąsiai gynėsi žmonės tos šalies, bet …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aploti — 1. tr. N, Š pasitikti ir palydėti lojimu (apie šunį): Šunys aploja važiuojantį J. Antstoliai prasukdavo pro šalį, šunų aploti J.Marc. Aplos tave iš tolo rš. ^ Daugelį žmonių vienas šuva aploja KrvP(Mlt). 2. tr., intr. prk. išpasakoti, išplepėti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveikimas — apveikìmas sm. (2) → apveikti 3: Be apveikimo sunkumo, kurs priešinas gyvam judėjimui, tasai neaugtų Vd. Priešininkai … gavo macnų apveikimą iškęst LC1879,47. veikimas; apveikimas; atveikimas; daveikimas; įveikimas; išveikimas; nuveikimas; p …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveikti — atveĩkti, ia, àtveikė 1. intr., tr. S.Dauk atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù Ad. Atveiksì, tai ir gausi Dv. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti Vaižg. 2. intr. Rtr, BŽ454, NdŽ, KŽ priešingai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daveikti — ×daveĩkti, ia, dàveikė (hibr.) 1. tr., intr. Sut, D.Pošk, Rtr, KŽ pabaigti daryti, dirbti. 2. tr. Rtr, KŽ įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau J. 3. tr. privarginti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”